Atviruko istorija

Esu atvirukas. Kai gimiau, nebuvau labai savimi patenkintas. Visada jaučiau, kad aplinkui yra daug gražesnių,  puošnesnių, spalvingesnių už mane. Tos trys raudonos rožės, kurios mane puošė neatrodė labai patrauklios, o be to turėjau daug šimtų ar net tūkstančių tokių pačių brolių, kurie kartu su manimi dulkėjo kiosko lentynoje jau daug laiko. Nebuvau išskirtinis, visada pavydėjau kitiems atvirukams, kurie buvo tie vieninteliai. Sukurti ypatingai progai ir tam vieninteliam žmogui, galvojant ar patiks, ar išsaugos, ar pradžiugins. Kaip gera turėtų būti, kai žinai, kad daugiau pasaulyje tokių kaip tu nėra, kad esi sukurtas su meile, rūpesčiu ir kruopštumu...