2011 m. kovo 7 d., pirmadienis

Pavasarinis atvirukas

Jeigu norite pradžiuginti save arba draugą, jūs tikrai neapsiriksite įteikdami ryškų, žaismingą atviruką, kuris panašus į išsiilgtą saulutę, sveikina sugrįžtančiais paukščiais ir džiugina bundančiomis žibutėmis. Šiuos atvirukus siūlau pasirinkti iš  kelių rūšių, priklausomai nuo turimų medžiagų ar tiesiog kuris labiau patinka.


Priemonės ir medžiagos: 
geltono kartono lapas bus saulė (gali būti vienpusis arba dvipusis);
juoda vilna arba tulpės juodos piestelės – bus skrendančių paukščių siluetai;
medžiagos skiautė, karoliukai arba kukurūzų kruopos – bundantys žiedeliai.  Puiku, jei turite džiovintų gėlių, o jei dar žibutės, tai tiesiog tobula;
pagalbinės priemonės – kartono skrituliukai, siūlas su adata, klijai, žirklės, segtukai.

1.    Iš geltono kartono lapo iškerpam beveik apskritimo formą. Kadangi stengiamės pavaizduoti saulę, tai kerpam kiek įmanoma apvaliau paliekant sujungimo vietą. Manau, būtų gražu, jei kartonas būtu geltonas tiek iš išorės, tik viduje. Apskritimui apibrėžti  naudojau virtuvinį dubenėlį, bet galima skriestuvą ar dar kokį kitą mandresnį  prietaisą. Kad lygiai nukirpti abi puses, man labai patogu sugnybti paprastais skalbinių segtukais, tiesa  pasakius jie vieni iš geriausių mano pagalbininkų.

2.   Sekantis žingsnis  - paukščiai.  Aš dariau dviejų rūšių : iš juodos vilnos ir iš tulpių viduriukuose esančių juodų  kuokelių  (tikrai taip, net "pagooglinau" kaip tai ištiktųjų vadinasi). Dabar tulpių metas ir tai tikrai nėra koks išsigalvojimas, bet labai gera žaliava. Tiesa, tepa rankas, tai prieš tai nuvalykite servetėle.


Jei pasirinkote vilną, tai vilnos ritinėlius sukame tarp pirštų šiltame muiliname vandenyje, kol gauname norimą formą ir išdžioviname. Išdžiuvusius sulenkiame ir sutepus klijais sulenkiame
per pusę, kad įgautų formą.


3. Gėlės. Koks pavasaris be gėlių. Jums pasisekė, jei turite džiovintų gėlių.  Kadangi aš nepasiruošiau iš anksto, tai  darbo bus daugiau, nors galima naudoti jau paruoštus gaminius.


4. Kitas būdas – gėles siūti iš medžiagos. Tam naudojau ploną organzos medžiagą  (tiesa, tai buvo atsibodusi skarelė, bet tikrai nebūtina karpyti drabužių ar užuolaidų).  Iškerpamas 9- 10 cm apskritimas. Nepergyvenkite, jie jis apykreivis, susiuvus medžiagą žiedeliai tikrai neturi būti tobulai vienodi.  Didesnių žiedų užteks trijų, mažesnių reiks daugiau.  Gražu, jei pačios gėlytės būtų skirtingų dydžių.  Adata sudygsniuojame medžiagos kraštus ir sutraukiame,  prisiuvame kartono skritulėlius, kad būtų lengviau gėlytę priklijuoti prie atviruko pagrindo. Viduriuką papuoškite patinkančiu karoliuku.

5.   Jei naudosite jau paruoštus gaminius, jums reiks padaryti gėlytės viduriuką. Žinoma, tam labai tiks geltoni karoliukai. Aš juos prisiuvau kadangi man gražiau, kai nesimato skylučių.
Paeksperimentuoti sugalvojau su ...........kukurūzų kruopom. Ar teko valgyti tokią košę? Jei dar ne, tai būtinai paragaukite, tikrai skanu, o kelias kruopas pasilikite ir įklijuokite į žiedelio viduriuką. Tikrai nenusivilsite – tobula žibutė.
6. Pagaliau rezultatas. Belieka tiesiog paukščius, lapelius ir gėlytes suklijuoti ant atviruko pagrindo ir turite nuostabų pavasarinį pasveikinimą, kurį galima pavadinti „Sveikas, pavasari!” Jei turite draugą kurio gimtadienis pavasarį, manau, jis tikrai liks nustebintas.



2011 m. vasario 15 d., antradienis

Atviruko istorija

Esu atvirukas. Kai gimiau, nebuvau labai savimi patenkintas. Visada jaučiau, kad aplinkui yra daug gražesnių,  puošnesnių, spalvingesnių už mane. Tos trys raudonos rožės, kurios mane puošė neatrodė labai patrauklios, o be to turėjau daug šimtų ar net tūkstančių tokių pačių brolių, kurie kartu su manimi dulkėjo kiosko lentynoje jau daug laiko. Nebuvau išskirtinis, visada pavydėjau kitiems atvirukams, kurie buvo tie vieninteliai. Sukurti ypatingai progai ir tam vieninteliam žmogui, galvojant ar patiks, ar išsaugos, ar pradžiugins. Kaip gera turėtų būti, kai žinai, kad daugiau pasaulyje tokių kaip tu nėra, kad esi sukurtas su meile, rūpesčiu ir kruopštumu...